Režisierės Aurelijos Ragauskaitės paminėjimo vakaras Šiaulių dramos tearte

Balandžio 17 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre vyks vakaras, skirtas garsios teatro režisierės Aurelijos Ragauskaitės atminimui. Šiais metais A. Ragauskaitei, palikusiai ryškų pėdsaką Šiaulių dramos teatro istorijoje, būtų sukakę 100 metų. Vakaro sumanytoja ir režisierė VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė sukvietė būrį garbingų svečių ir parengė meninę programą. Į renginį atvyks A. Ragauskaitės duktė Elena Macevičiūtė, režisierius Gytis Padegimas, KDT aktorė Regina Šaltenytė, buvusi ilgametė Šiaulių dramos teatro aktorė Olita Dautartaitė.

Vakaro metu koncertuos Šiaulių Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (dirigentas Sigitas Vaičiulionis), lietuvių poetų eiles skaitys Irena Liutikaitė, Nijolė Mirončikaitė, Juozas Bindokas, Vladas Baranauskas.

Po meninės dalies vakaro svečiai pasidalins savo prisiminimais ir įžvalgomis.

Pokalbį moderuos VŠDT meno vadovė Nomeda Šatkauskienė. Aurelija Ragauskaitė gimė 1924 m. kovo 31 d. Šiaulėnuose, Šiaulių apskrityje. Režisierė buvo viena iš Valstybinio Jaunimo teatro Vilniuje įkūrėjų ir labiausiai išgarsėjusi lietuviškos klasikos pastatymais Šiaulių dramos teatre. 1952 metais Aurelija Ragauskaitė baigė Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno institute aktorinio meistriškumo studijas, dar po dešimtmečio – 1962 m. – režisūros studijas. Grįžusi dėstytojavo, dirbo Kauno muzikiniame dramos teatre, Lietuvos valstybiniame rusų dramos teatre, Lietuvos radijuje ir televizijoje, Vilniaus lėlių teatre, Operos ir baleto teatre, įkūrė Valstybinį jaunimo teatrą Vilniuje, statė spektaklius Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre ir Klaipėdos dramos teatre. Atvykusi į Šiaulius, 1974–1979 metais Aurelija Ragauskaitė dirbo vyriausiąja režisiere. Tuo laikotarpiu pastatė dvylika spektaklių. Tai buvo vienas ryškesnių pakilimo laikotarpių Šiaulių dramos teatrui, o ir pati režisierė prisimena tą laikotarpį, kaip vieną įsimintiniausių ir įspūdingiausių kūrybos etapų. Prie geriausiai įvertintų spektaklių priskiriami Vinco Mykolaičio Putino „Valdovas“ (1974), Nauberto Jasinsko „Kaip žydėjimas vyšnios“ (1974), Balio Sruogos „Pajūrio kurortas“ (1975), Petro Vaičiūno „Prisikėlimas“ (1977). Aurelijos Ragauskaitės režisūrai būdingas monumentalumas, griežtas konceptualumas, subtilus konstruktyvumas, vaizdingumas, visų spektaklio komponentų darna.